VAIKŲ KINEZITERAPIJA

VAIKŲ KINEZITERAPIJA

Požymiai, kuriuos pastebėjus rekomenduojame kreiptis į kineziterapeutą:

Kūdikis

Vaikai suteikia ne tik didžiulį džiaugsmą ir laimę, bet ir nemažą rūpestį bei nerimą tėvams. Sveiko vaiko vystymuisi ypač svarbu užtikrinti ne tik stiprią imuninę sistemą, rūpintis subalansuota mityba, tačiau ne mažiau svarbu atidžiai stebėti vaikų motorinį (fizinį) vystymąsi ir žinoti į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad mažieji augtų sveiki ir stiprūs.

Daugumą tėvų, ypatingai tų, kurie susilaukia pirmagimio, ieško specialistų pagalbos ir nuomonės dėl teisingo bei sveiko jų vaiko vystymosi. Norėtume pateikti požymius, kuriuos pastebėjus rekomenduojame kreiptis į kineziterapeutą.

Pirmieji gyvenimo metai:

  • “Mėgstama pusė” – kūdikis nuolat/dažniausiai laiko padėjęs galvą ar ją suka į vieną pusę, stebima kaukolės deformacija. Verčiasi, sėdasi tik per vieną “mėgiamą” pusę ar žaisliukus griebia viena ranka.

Čia ir kitur – kineziterapeuto komentaras: Kūdikiai nėra dešiniarankiai ar kairiarankiai, visiems savo judesiams atlikti jie turėtų vienodai naudoti tiek dešiniąją, tiek kairiąją puses.

  • “C” raidės liemens padėtis – paguldytas ant kieto pagrindo negeba išlaikyti liemens tiesioje padėtyje, stebimas vienos pusės išlinkis.

Tokia gulėjimo padėtis gali signalizuoti apie raumenų tonuso pakitimus.

  • Pilvuko laikas – silpna rankų atrama, negebėjimas išlaikyti rankų po savimi/krūtine ar tvirtai jomis remtis. Nuo 2 gyvenimo mėnesio, gulėdamas ant pilvo, nekelia galvos. Pajėgia labai mažą dienos dalį praleisti gulėdamas ant pilvo.

Ilgas pilvuko laikas ypač svarbus kitiems raidos etapams ir naujų judesių mokymuisi.

  • Galvos kontrolė – 3 mėnesių kūdikis negeba tvirtai išlaikyti galvos.
  • Vartymąsis – 5 mėnesių kūdikis neįnicijuoja vertimosi judesio nuo nugaros ant pilvo. 7 mėnesių kūdikis savarankiškai nemoka vartytis nuo nugaros ant pilvo ir nuo pilvo ant nugaros.

Vienas iš ypač svarbių raidos etapų kūdikiui ruošiantis sėdėjui.

  • Sėdėjimas – 8  mėnesių kūdikis negeba savarankiškai sėdėti pasiremdamas rankomis. 9 mėnesių kūdikis negeba savarankiškai sėdėti, nesiremdamas rankomis į pagrindą. 
  • Šliaužimas – 9 mėnesių kūdikis negeba šliaužti savarankiškai naudodamas priešingų pusių galūnes. Šliaužia naudodamas tik vieną kūno pusę ar nenaudodamas vienos iš savo galūnių.

Šliaužimas, tai “pamatas” ropojimo raidos etapui.

  • Keturpėsčia padėtis – 10 mėnesių kūdikis neįnicijuoja keturpėsčios padėties. Nestebimi nekordinuoti ropojimo judesiai.

Keturpėsčia padėtis ypač svarbi mokantis kūdikiui tesingai stotis prie atramos.

  • Ropojimas – 11 mėnesių kūdikis negeba savarankiškai koordinuotai ropoti, naudodamas priešingų pusių galūnes.
  • Atsistojimas, stovėjimas – 11 mėnesių kūdikis negeba savarankiškai atsistoti prie atramos, tvirtai stovėti įsikibęs į ją ir vėl atsisėsti.
  • Šoninis ėjimas įsikibus į atramą – 12 mėnesių vaikas negeba savarankiškai ir tvirtai eiti įsikibęs į baldus ar sieną.

Šis etapas, tai “pamatas” savarankiškam vaikščiojimui.

  • Savarankiškas stovėjimas – 12 mėnesių vaikas stovėdamas nebando paleisti atramos ir pastovėti savarankiškai.

Tik turėdamas tvirtą pusiausvyrą vaikas gebės žengti pirmuosius žingsnius.

  • Savarankiškas vaikščiojimas – 18 mėnesių (t.y. 1,5 metų) vaikas savarankiškai nevaikšto.

12 mėnesių vaikai “neprivalo” savarankiškai vaikščioti!

Visuomet lengviau užsiimti profilaktika, negu vėliau gydyti problemą. Todėl rekomenduojama nuo 2-ojo kūdikio gyvenimo mėnesio tam tikrais laiko intervalais ar  kylant klausimams dėl vaikučio motorinės raidos atvykti pas kineziterapeutą susipažinti su teisingo judesio atlikimu.